MOTERS KARIERA NORVEGIJOJE: IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS

Karjeros galimybės moterims Norvegijoje

Vyrų ir moterų užimtumas Norvegijos darbo rinkoje yra labai panašus. Vis dėlto, lyčių skirtumai vis dar jaučiami darbo rinkoje, pavyzdžiui, net 70 procentų startuolių įkūrėjai Norvegijoje yra vyrai. Tai, kad 48 procentai moterų ir tik 19 procentų vyrų dirba Norvegijos viešajame sektoriuje, taip pat gali reikšti, kad moterys yra labiau linkusios rinktis darbo saugumą ir nesiveržia į privatų verslo sektorių, kur vyrauja didesnė konkurencija ir darbuotojai yra pažeidžiamesni. Be to, net 34 procentai dirbančių Norvegijos moterų dirba ne visą darbo dieną. Kita vertus, aukščiausius postus akcinėse bendrovėse užimančių moterų Norvegijoje yra 35,5 proc., o tai yra gerokai daugiau nei JAV, kur bendrovėms vadovaujančių moterų skaičius siekia 19 proc., be to, ši statistika ženkliai lenkia Japonijoje vyraujančias tendencijas, kur bendrovėms vadovaujančių moterų skaičius tesiekia 3 proc.

Kvotų sistema

Gana didelį bendrovėms vadovaujančių moterų procentą Norvegijoje nulėmė kvotų sistema. Abejojantiems, ar kvotos yra geras būdas sprendžiant lyčių nelygybę bendrovių valdybose,  Norvegija yra puikus gyvenimiškas pavyzdys, kad tokia sistema iš tikro veikia. Taigi, kaip Norvegijoje buvo įgyvendinti šie pokyčiai, nulėmę didesnį vadovaujančių moterų skaičių?

2003 metais Norvegijos vyriausybė priėmė įstatymą, kuris reikalavo, kad bent 40 proc. bendrovės valdybos narių sudarytų moterys.

Iš pradžių į tai buvo reaguojama gana skeptiškai, argumentuojant, kad taip suardomi laisvos darbo rinkos principai ir, kad paprasčiausiai trūksta kvalifikuotų moterų, galinčių užimti vadovaujančias pareigas. Tačiau šie skeptiški nuogąstavimai nepasiteisino, o kvotų įstatymas Norvegijoje nekelia jokių problemų. Taigi, kvotų sistema paremta Norvegijos darbo rinka veikia puikiai. Juk tyrimai atskleidžia, kad vadovų pareigas užimančios moterys savo išsilavinimu dažnai lenkia vyrus.

Moterys įneša naujovių

Lyčių atstovavimo įstatymas Norvegijoje paveikė dviejų tipų bendroves: valstybines įmones ir akcines bendroves, veikiančias privačiame sektoriuje. Tačiau vis daugiau moterų ėmus skirti vadovaujančioms pareigoms šiose bendrovėse, pokyčiai pasijautė visoje darbo rinkoje – privačiame, viešajame, komerciniame ir pelno nesiekiančiame sektoriuje. Tai patvirtina tyrimai, įrodantys, kad didesnis moterų skaičius valdybose paskatina bendroves įgyvendinti naujoves ir padidina valdybos efektyvumą. Akivaizdu, kad lyčių kvotos neturėtų būti vertinamos kaip radikali koncepcija, nei šoką sukelianti darbo rinkos ar ekonominės sistemos reguliavimo priemonė. Norvegijos pavyzdys iliustruoja, kad ši politika gali būti reali ir veiksminga priemonė, užtikrinus didesnę lyčių lygybę, pagerinanti bendrovių efektyvumą.
Informacijos šaltinis: bog.norvegu.lt